Nepaisant pakilių nuotaikų 2023-aisiais, reikia išlikti budriems

Mindaugas Mažeikis 

2023 – ieji metai finansų rinkoms buvo puikūs. Pagrindiniai akcijų indeksai per metus pakilo 15% – 25% ir uždirbo tai, kas buvo prarasta per 2022 – ųjų metų korekciją. Geriausiai sekėsi JAV įmonių akcijoms, paskui sekė Europa, o prasčiausiai pasirodė „tik“ 10% metinę grąžą pasiekęs besivystančių šalių akcijų indeksas. Investicinio reitingo vyriausybių ir įmonių obligacijos eurais per praėjusius metus uždirbo 4% – 6% grąža. Po neigiamos metų pradžios, paskutiniai du mėnesiai obligacijoms buvo vieni geriausių per pastaruosius dvidešimt metų. Praėję metai prastesni buvo tik žaliavų sektoriuje, kur susibalansavus pasiūlai ir paklausai vyko rinkos normalizacija.

Geriems metams rinkose pagrindą padėjo prognozes viršijęs ekonomikos augimas JAV ir Europoje. Žemas nedarbo lygis bei mažėjanti infliacija augino gyventojų realias pajamas ir skatino vartojimą. Kitas svarbus faktorius buvo centrinių bankų palūkanų politikos griežtinimo ciklo pabaiga. Lapkričio pradžioje finansų rinkos dalyviai vieningai nusprendė, kad palūkanos pasiekė piką. Po to sekė itin staigus obligacijų ir akcijų rinkų brangimas, įvertinantis pasikeitusius lūkesčius.

Alternatyviose turto klasėse išsiskyrė privačios skolos fondai. Išaugusios bazinės palūkanos ir mažas skaičius bankrotų lėmė tai, kad rizikingas skolinimas generavo dviženkles metines grąžas. Dėl suprastėjusios geopolitinės situacijos ir užsienio investuotojų atsitraukimo, kapitalo trūkumas itin pasijautė Baltijos Šalių rinkose, kur ženkliai padidėjo skolinimosi kaštai rizikingiems investiciniams projektams. Išaugus siūlomoms palūkanoms, suaktyvėjo ir vietinė privačios skolos rinka.

Kiek nestandartinė situacija susiklostė nekilnojamojo turto (NT) fondų rinkoje. Pagal standartinius vertinimo modelius, išaugusios palūkanos daro neigiamą įtaką nekilnojamojo turto vertei. Šis pokytis lėmė, kad dauguma JAV veikiančių NT fondų vertės mažėjo jau trečius metus iš eilės. Vakarų Europoje tendencijos buvo panašios, tik pokyčiai kiek mažesni. Tuo tarpu didžioji dalis Baltijos šalyse veikiančių NT fondų praėjusiais metais rodė turto vertės augimą. Tikėtina, kad šis skirtumas atsirado dėl didesnių komercinio NT sandorių trūkumo mūsų regione.

Žvelgiant į 2024 – uosius, verta atkreipti dėmesį į keletą investicinio portfelio formavimui svarbių aspektų. Pirmiausia, svarbu užtikrinti investicijų diversifikavimą per turto klases, sektorius ir geografiją. Rekordus pasiekę pasaulio akcijų indeksai slepia itin didelę koncentracijos į Technologijų sektoriaus įmones riziką. Iš geografinės perspektyvos, geopolitinė situacija pasaulyje išlieka įtempta, tad verta pagalvoti apie konkrečių investicijų vertę vienu, ar kitu ekstremaliu scenarijumi. 

Antra, nepaisant optimistinių prognozių, Europos ekonomikos perspektyvos išlieka sudėtingos. Prasta demografija, aukštas valstybinės skolos lygis, stagnuojančios eksporto rinkos ir nepalanki geopolitinė situacija, ilgainiui mažina regiono verslų potencialą augti. Verta stebėti politinę situaciją regione ir nepamiršti įsivertinti euro, kaip vientisos valiutos, egzistavimo riziką ilguoju laikotarpiu.

Trečia, net ir po prognozuojamo mažinimo, bazinės palūkanų normos išliks santykinai aukštame lygyje. Daugiau nei dešimtmetis su neigiamomis palūkanų normomis euro zonoje, sukūrė situaciją, kur dalis aukštos rizikos skolininkų per ateinančius keletą metų nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl vertinant siūlomą grąžą, svarbu suprasti ir prisiimamas rizikas.

Apibendrinant, 2024 – aisiais žengiame į laikotarpį, kai investavimo rizikų valdymas tampa itin aktualus.